Istorija

Klaipėdos alaus darykla „Bohmisches Brauhaus“ arba Bohemijos darykla, pastatyta 1890 metais, vėliau buvo žinoma kaip „Vereinigte Sprit und Brauhaus“.

Komplekso teritorijai nuo 1921 m., pavadintai Jungtiniu spirito ir alaus bravoru, priklausė pastatai tarp H. Manto gatvės Nr. 38 ir Šaulių gatvės Nr. 25. Statiniai priskiriami istoriniam ir kultūriniam uostamiesčio paveldui.

Alaus darykla iš pradžių priklausė pirkliui, XIX a. ją perėmė naujieji akcininkai ir Šaulių gatvėje pastatė naują didelį korpusą. J. Tatorio knygoje „Senoji Klaipėda“ minima, kad atsirado daugiau pastatų: spirito varykla, sandėlis.

Po Antrojo pasaulinio karo dalis daryklos komplekso buvo naudojama salyklo gamybai, kita dalis paversta tabako saugyklomis.

BOHEMIJOS BRAVORAS

Pasak istoriko Juliaus Žuko, 1922 m. „Bohemijos bravoras“ fuzijos būdu susijungė su 1920 m. Frankfurto prie Maino ir Berlyno verslininkų įkurta AB „Spiritas” (Spirit-Aktiengesellschaft) ir tapo Jungtiniu spirito ir alaus bravoru (Vereinigte Sprit- und Brauhaus AG). Tai buvo antroji pagal dydį tokio tipo Klaipėdos įmonė.

1930-aisiais per metus gaminta daugiau kaip 600 tūkst. litrų alaus, įvairių spiritinių gėrimų, vaisinių vynų ir mineralinio vandens.

Istoriniai šaltiniai liudija, jog Klaipėdos krašte alus pradėtas gaminti XIII-XVI a., Livonijos ordino valdymo laikais. Ordinas turėjo monopolį alui gaminti ir karčiamoms steigti. Seniausia alaus darykla veikė Mėmelburgo pilyje.

XV a. nevaržomai alų galėjo gaminti ir miestiečiai. Nors miestas buvo nedidelis (gyveno tik 47 šeimos), tačiau veikė 5 smuklės. Karčiamos buvo vienas svarbiausių miestiečių verslų, greta žvejybos ir prekybos.

XVI a. pabaigoje aludarių profesija tapo privilegijuota, XVII a. vietinė ir tarptautinė svaigiųjų gėrimų rinka pradėta reguliuoti griežtais įstatymais.

Rekonstrukcija

Nepaisant griežtų taisyklių, svaigiųjų gėrimų gamyba ir prekyba Klaipėdoje buvo pelningas užsiėmimas. Salyklinio alaus darytojai buvo priskiriami didžiųjų miestiečių luomui.

Kai XVIII a. pabaigoje per Klaipėdos miestą pradėta gabenti medieną, aludarystė suklestėjo dėl atvykstančių pirklių iš Anglijos. Bohemijos bravoras užėmė svarbią vietą šioje pramonės srityje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jungtinio spirito ir alaus bravoro pastatai virto griuvėsiais. Objektas buvo įtrauktas į apleistų ir netvarkomų statinių sąrašą.

Statinių kompleksą bandyta ne kartą parduoti, kol 2015 m. jį įsigijusi UAB „Clinicus Klaipėda“ pradėjo projektavimo darbus ir nuo pažadų atkurti Klaipėdos miesto kultūros paveldo objektus, perėjo prie realių darbų.

Istorinis objektas reikalauja nemažų investicijų, todėl I ir II-ojo iš trijų numatytų etapų įgyvendinimui prireikė penkerių metų.

Pagrindinio Bohemijos alaus daryklos – bravoro rekonstrukciją planuojama užbaigti per artimiausius trejus metus. Prie projekto vystytojų Roko ir Agnės Bagdonų prisijungė verslininkas Vytautas Lygnugaris.

LRT mediateka

Klaipėdos spirito varyklos virsmas į kliniką: teko užtrukti gerokai ilgiau nei buvo numatyta.
Buvęs Klaipėdos bravoro ir spirito varyklos kvartalas, prikeliamas gydytojų šeimos bei pritaikomas plastinės chirurgijos ir estetinės medicinos klinikai.